Kokios malkos geriausios

Kokios malkos geriausios

Tai priklauso nuo Jūsų krosnies, bei kūrenimo įpročių.
Užkraunami didelio ir vidutinio galingumo katilai yra jautrūs iš malkų degimo metu išsiskiriančiom dervom (jei tai nėra ketinis – sekcijinis katilas). Šios dervos yra rūgštinės ir ėsdina katilo sienelių metalą. Jei katilo sienelės nuolat aplipę dervomis, katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus, todėl labai svarbu kūrenant laikytis gamintojo nurodytų katilo darbo temperatūrinių režimų, kūrenti tik sausomis malkomis, ypač vengti neišdžiūvusių ąžuolo, beržo ir spygliuočių malkų kūrenimo. Tačiau dervos nesikondensuos net ir beržines bei ąžuolines ar spygliuočių malkas kūrenant, jei jos bus gerai išdžiovintos ir palaikoma aukšta – apie 75-80 laipsnių paties katilo temperatūra. Taigi, katilams tinka bet kokios tinkamai paruoštos malkos. Nuo malkų kaitrumo priklausys tik kaip dažnai jas reiks užkrauti, ir kokį jų kiekį sunaudosit. Mažiau kaitriomis eglinėmis ar drebulinėmis malkomis bus sunkiau pakelti šildymo sistemos temperatūrą. Tai pajusite per šalčius. Todėl patarimas galėtų būti toks: įsigykite kaitresnių malkų – kietųjų lapuočių ar beržo kūrenimui per šalčius ir pigesnių, kai pakanka tik prakurti ir šiek tiek pašildyti.
Židinių sienelių neaušina vanduo, kaip katiluose, todėl ant jų dervos nesikondensuoja, tačiau jei židinys su stiklo durelėmis, jos aprūksta, kūrenant nepakankamai išdžiovintomis malkomis. Jeigu židinys atviro tipo taip pat reikalingos pakankamo sausumo malkos, nes šlapios smarkiai rūksta ir dalis dūmų gali pakliūti į kambarį. Taip pat reikėtų vengti atvirus židinius kūrenti spygliuočių malkomis, kurios degdamos spragsi ir šaudo kibirkštis. Nors toks malkų spragsėjimas sukuria ypatingą jaukumą, bet iš židinio išlėkusios kibirkštys gali pradeginti grindis, kilimus ar net sukelti gaisrą.
Tradicinėse koklinėse (stačiamalkėse) bei molinėse krosnyse taip pat nėra aušinamų sienelių, ant kurių gali kondensuotis drėgmė ir dervos, susimaišiusios su suodžiais, todėl joms tinka ir spygliuočiai ir lapuočiai, turintys daug dervų, tačiau negalima šių krosnių kūrenti grynomis ąžuolinėmis, uosinėmis, skroblinėmis, klevinėmis ar kitomis kietųjų lapuočių malkomis. Dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar molis. Tinkamiausios šioms krosnims beržinės, maišytos arba mažesnio kaloringumo malkos.
Šašlykams kepti ant laužo taip pat reikia sausų malkų. Tiesą sakant mėsą kepam ne ant malkų liepsnos, o ant žarijų – rusenančios medžio anglies, todėl reikia malkų, iš kurių greitai susidarytų pakankamas jų kiekis. Daugelis žinome, kad daugiausia žarijų susidaro deginant ąžuolą, uosį, beržą, bet šios malkos dega kurkas ilgiau už minkštuosius lapuočius. Dažnai labai jau sunku būna varvinti seilę laukiant valandą ar ilgiau, kol bus galima pradėti kepti. Paimkite gerą glėbį baltalksninų ar juodalksninių malkų. Malkas suskaldykite maždaug vienodo 6 – 8 cm storio pliauskom, kad visos vienu laiku perdegtų.Jų reikės daugiau nei ąžuolinių ar uosinių, bet žarijų susidarys pakankamai, ypač jei kūrensite šašlykinę, o ne atvirą laužavietę, ir mėsą galėsite kepti jau po 20 -30 minučių. Jei neturite tokių malkų, neimkite į galvą. Imkite bet kurias kuo sausesnes malkas, kurkit laužą ir alkani neliksit. Kad šašlykui kepti netinka beržas ir spygliuočiai, nes turi daug dervų – mitas. Visos dervos išdega ir išgaruoja malkoms liepsnojant. Rusenant žarijoms visos lakios degios medžiagos jau būna pasišalinusios – todėl ir nebelieka nei liepsnos nei dūmų. Daugiau kenksmingų medžiagų susidaro pačioje mėsoje ypač riebioje ir perkeptoje, padegusioje. Tik jau susimildami nekepkit mėsos ant dažytų, lakuotų ar impregnuotų lentų ir nemeskit į laužą nuorūkų ir plastmasių – ne tik savo sveikatai kenksit, bet ir kultūros stoką parodysit.
Mėsos ar žuvies rūkymas – visai kitas dalykas. Rūkymui reikalingi dūmai, kurie išsiskiria tuo pat metu kaip ir kenksmingos dervos, todėl rūkymui naudojama mediena turinti mažai dervų. Dažniausiai naudojamos grynos juodalksninės pjuvenos, ar juodalksninės pjuvenos maišytos su kitais minkštaisiais lapuočiais. Ruošiant medžiagą rūkymui tinka ir trupinta sutrūnijusi minėtų medžių mediena, bet netinka žievė. Tradiciškai kaip dūmo prieskonis įdedama kadagio šakelė.